EN LT

Gyvenimo būdas ir veikla

Lietuvoje gyvenantys karaimai buvo kariškiai ir civiliai. Trakuose kariškiai ėjo sargybą ir rūpinosi pilių apsauga. Vėliau, Trakų pilims netekus karinės reikšmės, ši jų tarnyba tapo nebereikalinga. Iš dokumentų nuotrupų apie karaimus, titulavusius save didžiojo kunigaikščio karužomis ar pulkininkais, galima numanyti prie valdovo buvus atskirą karaimų dalinį.


Karaimų ir totorių
įsikūrimo Lietuvoje
600-ųjų metinių jubiliejus.
Trakų pilies kieme,
1997 m.

Kariuomenėje tarnavusieji karaimai naudojosi kariškių luomui suteiktomis teisėmis. Karybos tradicijos karaimų visuomenėje visada buvo gajos. Karaimų herbe pavaizduota dviragė ietis, vadinama senek, kartu su kalkanu (skydu). Atkreiptinas dėmesys ir į karaimų kalboje išlikusią turtingą karybos terminiją, kurią kitos tiurkų tautos pakeitė skoliniais.

Karaimai civiliai daugiausia dirbo žemę. Jie garsėjo daržininkyste bei gyvulininkyste, ypač arklininkyste. Kaip ir kiti miestelių gyventojai, karaimai dar vertėsi amatais, prekiavo, laikė karčiamas, nuomojo muitines ir kt.


Karaimų vaikai
tautiniais rūbais

Tarp karaimų buvo ir gydytojų, teologų, matematikų ir kitų profesijų žmonių. Garsus žodžio meistras, mokytojas, teologas buvęs Izaokas Trakietis (1533-1594). Istoriniuose dokumentuose minimas garsus karaimas Nisano sūnus Ezra (1591-1666), kuris iš pradžių buvęs didikų Radvilų, o vėliau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero rūmų gydytojas. Jo amžininkas Natano sūnus Zarachas (1595-1663) buvo žinomas poetas ir matematikas. Garsiausiu to meto karaimu turbūt galima laikyti teologą Saliamoną Trakietį (1650-1735), kuris po Gustavo Peringerio apsilankymo Lietuvoje buvo pakviestas į Upsalos universitetą skaityti pranešimo apie savo tikėjimo brolius karaimus. Saliamonas Trakietis yra daugelio religinių himnų autorius. 1714 m. jo sukurta rauda "Syjyt jyry" Trakuose siautusio maro aukoms atminti iki šių dienų kasmet giedama per Vėlines senosiose Trakų karaimų kapinėse, toje vietoje, kur palaidotos maro aukos. Ypatingą vietą tarp karaimų mokslininkų užima archeologas ir teologas Abraomas Firkovičius (1786-1874). Jis yra surinkęs didžiulę senųjų rankraščių kolekciją, kurios dalis šiandien saugoma Sankt Peterburgo bibliotekose.

 
© Lietuvos karaimų kultūros bendrija, 2016